Viešas kreipimasis dėl pagalbos nesuteikimo žmonėms su negalia ir j...

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su kitais NVO tinklais viešai kreipėsi į Prezidentą, naujosios koalicijos lyderes ir Vyriausybę, reaguodami į viešai žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie teismo procesą Alytuje 2019 m. liepą mėginusiai nusižudyti dviejų vaikų mamai kartu su mažamečiu vaiku, kuriam diagnozuota sunki autizmo forma. Atkreipiame dėmesį į apleistą socialinių paslaugų sritį ir reikalaujame...

Naujausia apžvalga: skurdo rodikliai pagerėjo, tačiau pandemija sku...

Praėjusiais metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė kas penktas gyventojas. Ataskaitą apie skurdą ir socialinę atskirtį paskelbęs Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas sako, kad nors rodiklis pagerėjo, tačiau pandemija situaciją vėl pablogins. Daugiau nei 50 organizacijų vienijantis tinklas skambina pavojaus varpais ir siūlo naujai renkamam Seimui neapsigauti dėl pagerėjusių rezultatų bei galvoti apie aiškų skurdo mažinimo veiksmų...

Kreipimasis į politines partijas

Artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau – NSMOT) kreipiasi į politines partijas ir atkreipia dėmesį į socialinės politikos iššūkius, kuriuos būtina nedelsiant spręsti, siekiant Lietuvos gyvenimo standartus priartinti prie Europos Sąjungos valstybių lygio. Siūlymai remiasi ilgamete NSMOT narių darbo patirtimi su pažeidžiamomis grupėmis. Susipažinti su išsamiu kreipimusi dėl socialinės apsaugos...

Skurdo lygis Lietuvoje 2019 m.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas skelbia santykinio ir absoliutaus skurdo rizikos rodiklius. 2019 m. santykinis skurdas Lietuvoje sumažėjo 2,3 procentinio punkto. 20,6 proc. Lietuvos gyventojų pajamos nesiekė 379 eurų asmeniui. Tuo tarpu absoliutus skurdas sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Tai reiškia, kad 7,7 proc. gyventojų pajamos nesiekė 251 eurų ribos. Džiaugiamės, kad skurdo rodikliai Lietuvoje gerėja. Tam...

Nevyriausybininkai: jei nepasiruošime, antra koronaviruso banga suk...

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad šalies laukia išbandymai vaiko teisių srityje. Karantino laikotarpį dalis vaikų praleido be šilto maisto, emocinėje įtampoje, ne visi vaikai turėjo galimybę mokytis. Anot nevyriausybininkų, situacija gali kartotis, jeigu antrai koronaviruso pandemijos bangai nebus tinkamai pasiruošta. „Netikėtai prasidėjęs karantinas ir užsidariusios mokyklos bei vaikų dienos centrai...

Išsaugosime žmones – išsaugosime Lietuvą

  Ekonomistai prognozuoja, kad po pandemijos patirsime smarkų ekonominį nuosmukį: pagal blogiausią scenarijų nedarbas gali išaugti iki 20 proc. Jei socialinių ir ekonominių žmogaus teisių užtikrinimas netaps prioritetu, Lietuva susidurs su vis gilėjančiu skurdu ir dar viena emigracijos banga: pasensime dar greičiau, nebeliks tų, kurie savo sunkiu darbu išlaiko mūsų gydymo įstaigas, mokyklas, darželius ar...

Nevyriausybininkai ir mokslininkai: paramos reikia ne tik verslui, ...

Daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kartu su mokslininkais kreipėsi į valstybės vadovus ragindami padėti labiausiai nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėsiantiems žmonėms. Anot kreipimosi autorių, valstybės paramos reikia ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kitu atveju kartosis 2008-2009 m. ekonominės krizės scenarijus.

Vyriausybė raginama nepamiršti pažeidžiamiausių visuomenės grupių i...

Paskelbus ekstremalią situaciją, Vyriausybė parengė verslo gelbėjimo planą, tačiau nevyriausybininkai sako, kad dėmesio nesulaukia pažeidžiamiausios visuomenės grupės bei pats nevyriausybinis sektorius.

Pajamų nelygybė – ar toliau išlaikysime status quo?

NSMOT raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl Nacionalinio pažangos plano. Šis planas – tai Lietuvos ateities vizija dešimtmečiui į priekį. Deja, nors Europos komisija pakartotinai ir šiais metais kritikuoja Lietuvą dėl didelės pajamų nelygybės, Nacionalinis pažangos planas nenumato efektyvių priemonių šiai problemai spręsti.