Veiklą pradeda Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo darbo grupė prie Vyriausybės
Liepos 2-ąją įvyko pirmasis Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo darbo grupės prie LR Vyriausybės posėdis. Jo metu sutarta dėl veiklų artimiausiems mėnesiams ir pagrindinių temų, kurios bus nagrinėjamos – tai būsto prieinamumo, negalios ir šeimos politikos klausimai.
„Negalime kurti veiksmingos socialinės politikos neįtraukdami žmonių, kuriuos tie sprendimai paliečia labiausiai. Pažeidžiamų žmonių patirtis yra tos žinios, kurių negali atskleisti statistika, ji leidžia pamatyti, kur sistema iš tiesų neveikia ir kokių pokyčių reikia. Įtrauktis nėra geros valios gestas – tai kelias į teisingesnę visuomenę ir stipresnę demokratiją“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Naujoji darbo grupė sudaryta iš skurdo patirtį turinčių žmonių, NVO, savivaldybių ir politinio pasitikėjimo ministerijų atstovų. Ji įpareigota identifikuoti esamas sistemines problemas bei aktualiausius skurdo ir socialinės atskirties mažinimo klausimus, kuriems reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Nieko apie mus be mūsų
„Matau didelę prasmę dalyvauti šioje darbo grupėje ir planuojamose dirbtuvėse. Jose dalinsiuosi tuo, kuo gyvena atskirtį patiriančios šeimos. Tokiuose susitikimuose jaučiuosi pagaliau išgirsta ir turiu vilties, kad gali keistis tiek mano, tiek kitų šeimų situacijos“, – sako penkių vaikų mama Erika, ketvirtadienį dalyvavusi pirmajame Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo darbo grupės posėdyje.
Darbo grupė, įgyvendinant modelį, paremtą principu „nieko apie mus be mūsų“, taip pat įgaliojama organizuoti įtraukaus formato dirbtuves. Jose saugioje ir pagarbioje aplinkoje skurdą ir socialinę atskirtį patyrę žmonės kartu su ekspertais bei institucijų atstovais padės ieškoti problemų sprendimo būsto prieinamumo, šeimos ir vaiko gerovės, energetinio skurdo ir kitose srityse.
Jas apibendrinus darbo grupė formuos rekomendacijas ministerijoms ir kitoms institucijoms, teiks siūlymus Ministrui Pirmininkui.
Ambicingas sprendimas
Gegužę Europos Komisija pristatė ES skurdo mažinimo strategiją, kurios viena esminių rekomendacijų – skurdo patirtį turinčių žmonių įtraukimas, ne tik konsultuojantis dėl socialinės politikos sprendimų, bet ir vykdant strategijos įgyvendinimo monitoringą.
„Priėmusi sprendimą dėl šios darbo grupės sudarymo, Lietuva prisijungė prie pažangiausios Europos valstybių praktikos, tačiau kartu kuria vieną ambicingiausių ir labiausiai sisteminių žmonių, turinčių skurdo patirtį, įtraukimo modelių ES“, – teigia A. Adomavičienė.
Lietuva ilgą laiką turi vienus prasčiausių skurdo rodiklių ES. Viena to priežasčių – iki šiol į šią problemą buvo žvelgiama fragmentiškai, kaip vienos srities ar vienos ministerijos klausimą, orientuojantis į pasekmių, o ne priežasčių šalinimą. ES skurdo mažinimo strategija gi akcentuoja, kad skurdas yra kompleksinė problema, reikalaujanti sisteminio požiūrio, skirtingų institucijų ir pačių pažeidžiamų žmonių įsitraukimo.
„Ši darbo grupė, artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai, – ambicingas pareiškimas, kad esame pasirengę imtis lyderystės, ieškant tvarių skurdo mažinimo sprendimų“, – įsitikinusi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Pasak jos, artėjant naujam ES finansavimo periodui, labai svarbu apsibrėžti svarbiausius skurdo mažinimo tikslus, numatyti konkrečias priemones ir tam reikalingą finansavimą.
Naujausias „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai skurdo ir atskirties problemą taip pat mato kaip vieną svarbiausių. Daugiau nei trečdalis gyventojų, įvardija ją kaip vieną iš penkių prioritetinių, kurias turėtų imtis spręsti Europos Parlamentas.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas dar praėjusiais metais parengė skurdo patirtį turinčių žmonių įtraukimo į socialinės politikos formavimą gaires. Remiantis jomis, siūlyta suformuoti tarpinstitucinę tarybą prie Vyriausybės, kurioje daugumą sudarytų žmonės, turintys skurdo patirties. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, Vyriausybės programoje buvo numatyta sukurti sisteminį skurdą patiriančių žmonių įtraukimo modelį, kuris užtikrintų jų dalyvavimą priimant sprendimus.
Daugumoje Europos valstybių pažeidžiamų žmonių įtraukimas veikia projektų, konsultacijų, laikinų komisijų arba nevyriausybinių iniciatyvų pagrindu, o nuolatinių nacionalinio lygmens tarybų prie vyriausybių beveik nėra.
