Europos Komisijos pristatytoje Europos Sąjungos (ES) skurdo mažinimo strategijoje brėžiamas tikslas skurdą Europos Sąjungoje panaikinti iki 2050-ųjų. Kaip šis dokumentas gali pasitarnauti Lietuvai, šiuo metu turinčiai didžiausią skurdo rizikos rodiklį tarp visų šalių narių? Atsakymo į šį klausimą ieško Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas įgyvendindamas ES finansuojamą projektą „Skurdo mažinimas Lietuvoje: krypties paieškos ES kontekste“.

„Lietuva šiuo metu neturi galiojančios nacionalinės skurdo mažinimo strategijos. Skurdo mažinimo tikslai yra numatyti Nacionaliniame pažangos plane, kuris kaip tik šiuo metu derinamas 2028–2034 metų laikotarpiui. Ar to pakaks, kad skurdo rodikliai šalyje imtų gerėti? Ar turėtume ir kokius ES skurdo mažinimo strategijoje įvardintus principus perkelti į Lietuvos nacionalinius strateginius dokumentus? Kaip tai padaryti geriausiai, kad gautume apčiuopiamą rezultatą? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų įgyvendindami mūsų naują projektą“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.

ES skurdo mažinimo strategijoje keturios prioritetinės kryptys: stiprinama Vaikų garantijų sistema, būstas, kaip centrinė skurdo mažinimo politikos dalis, naujos iniciatyvos dėl dirbančiųjų skurdo, dėmesys adekvačioms pajamoms ir paslaugoms.

„Visos šios temos aktualios ir mums Lietuvoje, nors tarkime vaikų skurdas pastaraisiais metais mažėjo ir rodiklis yra geresnis nei ES vidurkis. Nepaisant to, kas penktas vaikas mūsų šalyje susiduria su skurdo rizika. Taigi vis dar turime iššūkių, ypač regionuose. Kita vertus, mūsų šalyje itin aktuali senjorų skurdo problema, kuri nėra tokia opi, tarkime, Vakarų Europos valstybėse ir jai mažiau dėmesio skiriama strategijoje. Vis tik joje pabrėžiama, kad skurdas yra kompleksiškas ir gali daryti poveikį bet kuriuo gyvenimo tarpsniu, taigi ir priemonės turi būti pritaikytos skirtingiems žmonių gyvenimo tarpsniams ir rizikoms“, – aiškina Agata Subotovič, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė.

Pasak jos, norint esminių pokyčių pirmiausia būtina geriau suprasti skurdą ir jo priežastis, taip pat būtina praktikoje įgyvendinti principą „Nieko apie mus be mūsų“ ir įtraukti skurdo patirtį turinčius žmones į sprendimų priėmimą.

Todėl projekto rėmuose numatyti trys regioniniai skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimai, kurie bus organizuojami kartu su partneriais – Klaipėdoje, Vilkaviškyje ir Šakiuose. Šių susitikimų metu surinktos žmonių patirtys ir pasiūlymai bus integruojami rengiant analizę ir rekomendacijas dėl skurdo mažinimo tikslų.

„ES skurdo mažinimo strategijoje įtvirtinamas požiūris, kad skurdas yra daugialypė ir kompleksinių sprendimo priemonių reikalaujanti problema. Taigi tai nėra vienos ministerijos klausimas, būtinas sisteminis požiūris“, – akcentuoja A. Adomavičienė.

Projekto metu planuojama parengti rekomendacijų paketą valstybės institucijoms. Taip pat numatyta diskutuoti ir su savivaldybių atstovais.

„Reikalingi nacionalinio ir savivaldybių lygmens strateginiai ir planavimo dokumentai, kuriuose būtų apibrėžti konkretūs tikslai ir atsakomybės. Turime numatyti ambicingus ir išmatuojamus skurdo mažinimo rodiklius bei jų stebėseną“, – sako A. Adomavičienė.

Projektą „Skurdo mažinimas Lietuvoje: krypties paieškos ES kontekste“ Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas įgyvendina kartu su regioniniais partneriais Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjunga, Klaipėdos arkivyskupijos Caritas ir VšĮ Namai visiems.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga.

Išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi ES arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei ES, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga.

Projekto aprašymą ir informaciją rasite čia.