Daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kartu su mokslininkais kreipėsi į valstybės vadovus ragindami padėti labiausiai nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėsiantiems žmonėms. Anot kreipimosi autorių, valstybės paramos reikia ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kitu atveju kartosis 2008-2009 m. ekonominės krizės scenarijus.
Paskelbus ekstremalią situaciją, Vyriausybė parengė verslo gelbėjimo planą, tačiau nevyriausybininkai sako, kad dėmesio nesulaukia pažeidžiamiausios visuomenės grupės bei pats nevyriausybinis sektorius.
NSMOT raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl Nacionalinio pažangos plano. Šis planas – tai Lietuvos ateities vizija dešimtmečiui į priekį. Deja, nors Europos komisija pakartotinai ir šiais metais kritikuoja Lietuvą dėl didelės pajamų nelygybės, Nacionalinis pažangos planas nenumato efektyvių priemonių šiai problemai spręsti.
Europos Komisija paskelbė naujausią ataskaitą, kurioje kritikuoja Lietuvą dėl aukšto skurdo, socialinės atskirties rizikos bei pajamų nelygybės, o Lietuvą priskyrė grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė. Nevyriausybinės organizacijos sako, kad Vyriausybė ir toliau gesina gaisrus, bet iš esmės pajamų nelygybės nesprendžia, kuri ir neleidžia sumažėti socialinei atskirčiai Lietuvoje.
Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas. Palyginus su ankstesniais metais, skurdo rizikos lygis nepasikeitė ir siekia 22,9 proc. – konstatuojama „Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje 2019“. Ją artėjant Tarptautinei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi dienai (spalio 17 d.) skelbia Nacionalinis...
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kreipiasi į Jus, kaip į Prezidentą, kuris savo pagrindiniu tikslu įvardijo Gerovės valstybės kūrimą, ir tuo pačiu reiškiame savo susirūpinimą dėl būsimos finansų ministrų kandidatūros.
Artėjant 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimams, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kandidatams į merus pateikė klausimus platformoje „Žinau, ką renku“. Uždavėme du klausimus: 1. Nepaisant ekonominio augimo, Lietuvoje skurdo rizikos lygis nemažėja. Savivaldybių funkcijoms yra priskiriamas ir socialinės politikos įgyvendinimas. Ar matote savo savivaldybėje dalykų, kuriuos norėtumėte keisti, kad skurdo Lietuvoje mažėtų? Įvardykite tris pagrindinius...
Šiandien, spalio 17 d., visame pasaulyje minima Tarptautinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi diena. Vis dėlto, šiuo metu Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 m. siekė 22.9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungoje pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius.
Kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas? Kokios gyventojų grupės labiausiai patiria skurdą ir socialinę atskirtį? Kaip vertinti kovos su skurdu priemones? Kokios Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo įžvalgos ir rekomendacijos dėl skurdo mažinimo? Apie viską paprastai – pirmąkart NSMOT pristatomoje apžvalgoje „Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2018“.