Praėjusiais metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė kas penktas gyventojas. Ataskaitą apie skurdą ir socialinę atskirtį paskelbęs Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas sako, kad nors rodiklis pagerėjo, tačiau pandemija situaciją vėl pablogins. Daugiau nei 50 organizacijų vienijantis tinklas skambina pavojaus varpais ir siūlo naujai renkamam Seimui neapsigauti dėl pagerėjusių rezultatų bei galvoti apie aiškų skurdo mažinimo veiksmų...
Šiandien Lietuvos statistikos departamentas skelbia santykinio ir absoliutaus skurdo rizikos rodiklius. 2019 m. santykinis skurdas Lietuvoje sumažėjo 2,3 procentinio punkto. 20,6 proc. Lietuvos gyventojų pajamos nesiekė 379 eurų asmeniui. Tuo tarpu absoliutus skurdas sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Tai reiškia, kad 7,7 proc. gyventojų pajamos nesiekė 251 eurų ribos. Džiaugiamės, kad skurdo rodikliai Lietuvoje gerėja. Tam...
Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas. Palyginus su ankstesniais metais, skurdo rizikos lygis nepasikeitė ir siekia 22,9 proc. – konstatuojama „Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje 2019“. Ją artėjant Tarptautinei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi dienai (spalio 17 d.) skelbia Nacionalinis...
Kas yra skurdas ir kaip jis matuojamas? Kokios gyventojų grupės labiausiai patiria skurdą ir socialinę atskirtį? Kaip vertinti kovos su skurdu priemones? Kokios Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo įžvalgos ir rekomendacijos dėl skurdo mažinimo? Apie viską paprastai – pirmąkart NSMOT pristatomoje apžvalgoje „Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2018“.
Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia klausymus, ar pritarti siūlymui reformuoti skolų mokėjimo tvarką Lietuvoje. Kol Seimas svarsto, peticija, raginanti mažinti išskaitas iš skolų turinčių žmonių, sulaukė 100 nevyriausybinių organizacijų palaikymo. Ją pasirašė ir 2700 Lietuvos gyventojų. Žmogaus teisių portale manoteises.lt paskelbtame dokumente teigiama, kad įsiskolinimų šalyje turi kas dešimtas gyventojas, o skolų grąžinimo...
Gruodžio 12 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo pristatytas tyrimas „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“. Tyrimas atkleidė, kad skirtingų grupių problemos yra nevienodos. Pažeidžiamiems asmenims sunku įsilieti į darbo rinką dėl patiriamų problemų daugiamatiškumo, kuris pasireiškia skirtinga patiriamų problemų apimtimi, skirtinga kombinacija ir sunkumu.
Tęsiame straipsnių ciklą apie Europos minimalių pajamų tinklą (angl. European Minimum Income Network, toliau – EMIN). Šiame straipsnyje pristatome ekspertų vertinimus, kaip Lietuvoje užtikrinamos minimalios pajamos. Naujausiais Eurostat duomenimis 2016 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 21,9 proc. Tai nedidelis pokytis lyginant su ankstesniais metais (2015 m. – 22,2 proc.). Todėl Tinklas išreiškia susirūpinimą dėl...
Minimalių pajamų apsaugos sistemos yra suprantamos kaip asmens pajamų rėmimo schemos, skirtos darbingo amžiaus asmenims. Minimalių pajamų sistemos išmokų mokėjimas yra grindžiamas asmens materialine padėtimi. Išmokos mokamos asmenims, kurie neturi teisės gauti socialinio draudimo išmokas arba jeigu šios nebegalioja. Taigi, šių išmokų sistemos yra laikomos paskutinio išsigelbėjimo programomis (angl. last resort), kurios turi garantuoti minimalų...
2017 m. balandį Lietuvos vyriausybė patvirtino Nacionalinę reformų darbotvarkę, kurioje pateikiamos svarbios šių metų planuojamos ir vykdomos reformos, siekiant įveikti didžiausius ekonominius ir užimtumo iššūkius bei socialines problemas.