Lietuvos minimalių pajamų apsauga: orus pragyvenimas ar tik išgyvenimas?
Tęsiame straipsnių ciklą apie Europos minimalių pajamų tinklą (angl. European Minimum Income Network, toliau – EMIN). Šiame straipsnyje pristatome ekspertų vertinimus, kaip Lietuvoje užtikrinamos minimalios pajamos.
Naujausiais Eurostat duomenimis 2016 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 21,9 proc. Tai nedidelis pokytis lyginant su ankstesniais metais (2015 m. – 22,2 proc.). Todėl Tinklas išreiškia susirūpinimą dėl nepakankamai efektyvios socialinės politikos ir skatina daugiau dėmesio skirti žmones įgalinančiai socialinei politikai – socialinių ir integracinių paslaugų teikimui.
Tuo pačiu pažymima, jog itin svarbų vaidmenį mažinant skurdą taip pat atlieka ir socialinės išmokos. Išmokų svarbą atskleidžia statistiniai duomenys. Pensijos ir kitos socialinės išmokos skurdo lygį Lietuvoje sumažina beveik perpus. Visgi tobulinant minimalių pajamų apsaugos sistemas ir siekiant užtikrinti orų pragyvenimo lygį visiems gyventojams, socialinės paramos sistemos indėlis galėtų būti reikšmingesnis.
Lietuvos minimalių pajamų apsaugos sistema ES šalių kontekste
EMIN buvo sukurtas 2013 metais, išreiškiant susirūpinimą, jog Europoje minimalių pajamų apsauga yra menka. Europos ekspertų teigimu, pagrindinės problemos siekiant garantuoti minimalias pajamas visoje Europos Sąjungoje yra ribota išmokų aprėptis, nepakankamas išmokų adekvatumas bei ribotas išmokų efektyvumas.
2014 m. parengtoje Nacionalinėje Lietuvos EMIN ataskaitoje pabrėžiama, jog minėtos problemos neaplenkia ir Lietuvos minimalių pajamų apsaugos sistemos. Ataskaitoje pažymima, jog minimalių pajamų apsaugą galimai susilpnina piniginės socialinės paramos reforma, kurios metu gerokai sumažėjo paramos gavėjų skaičius. Teigiama, jog skaičiaus mažėjimą lėmė ne tik gerėjanti ekonominė padėtis bei gyventojų emigracija, bet ir administravimo pokyčiai, t.y. socialinės paramos teikimo funkcijų, anksčiau priklausiusių SADM, perdavimas savivaldybėms.
Taip pat pabrėžiama, jog išmokų adekvatumas yra itin menkas. Išmokos dydis vienam gyvenančiam asmeniui (102 EUR) yra nepakankamas. Tuo tarpu išmokos šeimoms, auginančioms vaikus, neretai siekia ar net viršija šiuo metu itin žemą minimalų atlyginimą (pavyzdžiui, išmokos dydis 4 asmenų šeimai siekia 326.4 EUR). Dėl šios priežasties šeimoms gresia skurdo ir neaktyvumo spąstai. Taip pat pastebimos ir nepakankamai veiksmingos aktyvios darbo rinkos priemonės.
Lietuvos minimalių pajamų apsaugos sistemos pažanga – per menka
2017 m. pristatyta nauja Nacionalinė Lietuvos EMIN ataskaita, kurioje apžvelgiami pagrindiniai sistemos pokyčiai ir patobulinimai. Ataskaitoje pažymima, jog paramos gavėjų skaičius vis dar linkęs mažėti, tačiau iki šiol nėra atlikta išsamių tyrimų, kodėl ir kaip pasikeitė gyventojų padėtis netekus paramos. Taip pat pabrėžiama, jog išmokų adekvatumas yra itin menkas, o jų dydis nebuvo keičiamas nuo 2008 m. Tuo tarpu mokslininkų apskaičiuotas minimalių pajamų krepšelis sudaro 238 EUR ir kelis kartus viršija valstybės remiamų pajamų dydį.
Visgi pažymima, jog, siekiant pagerinti išmokų aprėptį bei adekvatumą, buvo sušvelnintos sankcijos asmenims, įsitraukiantiems į aktyvios darbo rinkos priemones arba dalyvaujantiems visuomenei naudingoje veikloje. 2016 m. buvo išplėstas sąrašas sąlygų, kurioms esant parama negali būti mažinama. Taip pat atsisakyta nuostatos, kuri numato paramos nutraukimą praėjus 60 mėn. nuo jos teikimo pradžios. Pakeitimuose numatoma, jog dalis paramos turi būti teikiama nepinigine forma.
Kalbant apie paramos gavėjų įtraukimą į darbo rinką, vis dar pasigendama individualizuotų integracinių paslaugų plėtros ir kokybės skatinimo, taip pat pastebimas ir nepakankamai išnaudojamas NVO potencialas teikiant šias paslaugas. Teigiamai vertinama nauja priemonė, kuri numato papildomą paramos teikimą 6 mėn. įsidarbinus ilgalaikiams bedarbiams, tačiau, kaip rodo NVO patirtis, ši priemonė paramos gavėjų tarpe nėra gerai žinoma, tad ir jos realus panaudojimas galimai nėra platus.
Minimalių pajamų sistemos apsaugos iššūkiai – visos Europos problema
Kaip minėta, išmokų adekvatumo, aprėpties ir efektyvumo problemos nėra būdingos tik Lietuvai. Siekdamos užtikrinti orų pragyvenimo lygį, su šiais iššūkiais susiduria visos Europos šalys. Todėl EMIN 2 projekto metu siekiama ne tik suburti įvairių sričių ekspertus, analizuojančius skurdo ir socialinės atskirties problemas bei jų sprendimo būdus, bet taip pat aktyviai įtraukti ir socialinės politikos formuotojus bei visą visuomenę. Tikimasi, jog informuojant gyventojus bei vykdant konstruktyvias diskusijas, minimalių pajamų apsaugos sistemos bus reikšmingai patobulintos.