Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) ir NVO vaikams konfederacija atkreipia dėmesį, kad atnaujinta Socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis geresnes darbo sąlygas ir darbo užmokesčio augimą numato tik biudžetinėse įstaigose dirbantiems darbuotojams. Tuo metu NVO, teikiančioms reikšmingą dalį socialinių paslaugų, papildomas finansavimas nenumatytas.

Skėtinės nevyriausybinės organizacijos įspėja: jei biudžetinėse įstaigose dirbančių specialistų atlyginimų didinimas nebus lydimas atitinkamo NVO teikiamų socialinių paslaugų finansavimo ir įkainių augimo, jau dabar ženklus darbo užmokesčio atotrūkis tarp tą patį darbą dirbančių specialistų tik didės.

„Mes palaikome socialinių darbuotojų atlyginimų didinimą. Problema ta, kad sprendžiamas tik viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlygio klausimas. Tuo metu NVO, kurios taip pat teikia valstybės ir savivaldybių užsakomas socialines paslaugas, dažnai neturi iš ko savo darbuotojams didinti atlyginimų. Jei NVO teikiamų paslaugų įkainiai neauga kartu su darbo užmokesčio sąnaudomis, valstybė faktiškai sukuria dvi socialinių darbuotojų grupes – tuos, kurių atlyginimai kyla, ir tuos, kurie už tokį patį darbą gauna ženkliai mažiau“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Be to, pasak jos, sprendimai dėl darbo užmokesčio kėlimo, socialinių paslaugų finansavimo ir įkainių priimami neturint išsamaus vaizdo.

Šiuo metu renkama tik biudžetinio sektoriaus socialinių darbuotojų atlyginimų statistika. Naujos sutarties nuostatos bus taikomos 105 socialinių paslaugų biudžetinėse įstaigose dirbantiems maždaug 6,6 tūkst. profesinių sąjungų narių, aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintiems socialiniams darbuotojams. Tačiau šalyje dirba daugiau kaip 17 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų. Apie didelės dalies šių  darbuotojų, įskaitant NVO sektoriaus, atlyginimus sistemingai duomenys nėra renkami.

Už tą patį darbą gauna trečdaliu mažiau

Atlyginimų skirtumas tarp sektorių jau dabar yra reikšmingas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2025 m. pirmąjį ketvirtį savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1 411 eurų. Tais pačiais metais NVO vaikų dienos centre vienu etatu dirbančio socialinio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ buvo 988,36 Eur, o socialinio pedagogo – 879,26 Eur. Biudžetinėse įstaigose socialiniai darbuotojai 2026 m. I ketvirtį vidutiniškai uždirbo jau 1 510 eurų „į rankas“.

„Kai už tą patį darbą vienoje įstaigoje socialinis darbuotojas gauna trečdaliu daugiau nei kitoje, kyla klausimas dėl vienodų darbo sąlygų ir socialinio teisingumo principų atitikimo. Socialinio darbuotojo sukuriama vertė, jo atsakomybė ir teikiamos paslaugos nėra mažiau svarbios ar „pigesnės“ vien todėl, kad jas organizuoja NVO. Atvirkščiai – NVO teikiamos paslaugos dažnai nukreiptos į institucionalizacijos prevenciją, bendruomenėje teikiamą pagalbą – o tai dažnai reiškia dar didesnius kaštus. Todėl valstybės požiūris į šių paslaugų finansavimą neturėtų priklausyti nuo organizacijos teisinės formos. Turime žiūrėti į paslaugos turinį, kokybę, apimtis“, – ragina ieškoti būdų mažinti šiuos skirtumus Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė.

Finansavimas nespėja paskui atlyginimų ir kainų augimą

NVO teikiamų socialinių paslaugų finansavimas daugeliu atvejų priklauso nuo valstybės ar savivaldybių nustatomų finansavimo dydžių ir paslaugų įkainių. Iš jų organizacijos turi padengti ir darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas. Problema, kad įkainiai augant minimaliajai mėnesinei algai (MMA) ar kitoms sąnaudoms, automatiškai neperskaičiuojami.

Pavyzdžiui, vaikų dienos centrų finansavimas iš valstybės biudžeto 2021–2026 m. išaugo apie 19,6 proc., o MMA tuo pačiu laikotarpiu didėjo net 79,6 proc. 2026 m. papildomas finansavimas vaikų dienos centrams buvo skirtas tik rugsėjį, nors MMA nuo metų pradžios buvo padidėjusi 11,1 proc.

„NVO negali išmokėti didesnių atlyginimų vien iš gerų norų. Kai paslaugos kaina nustatoma per maža, organizacija turi rinktis, kam skirti ribotus pinigus – darbuotojo atlyginimui, patalpoms, transportui ar priemonėms. Todėl reikia ne vienkartinių finansavimo injekcijų, o sistemos, kuri automatiškai atsižvelgtų į realiai augančias paslaugų teikimo sąnaudas“, – sako NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.

2024–2025 m. vaikų dienos centrų situacijos analizė parodė, kad pusė jų per pastaruosius dvejus metus neteko darbuotojų, dažniausiai – dėl nekonkurencingo atlyginimo.

Organizacijos pabrėžia, kad tai ne tik NVO darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir socialinių paslaugų prieinamumo, kokybės ir tęstinumo klausimas. Jei NVO nepajėgs išlaikyti kvalifikuotų darbuotojų, daliai žmonių gali tapti sunkiau laiku gauti jiems reikalingą pagalbą.

Siūloma keisti finansavimo principą

NSMOT 2026 m. balandį–gegužę atlikta socialinių paslaugų teikėjų apklausa taip pat atskleidė sistemines NVO teikiamų socialinių paslaugų finansavimo problemas. Savivaldybės neretai nustato maksimalius įkainius, kurie nepadengia realių paslaugos teikimo sąnaudų, o jų peržiūra vyksta pavėluotai: kai kur tik kas dveji metai arba praėjus keliems mėnesiams nuo metų pradžios, nors darbo užmokesčio sąnaudos išauga jau sausio 1 d.

Kai kur paslaugų gavėjams ar teikimo apimtims taikomi limitai, o patvirtinus didesnį įkainį paslaugų gavėjai ne visada nukreipiami į tiekėjus. Tuo pačiu pastebima, kad laukiančiųjų eilės gauti socialines paslaugas kai kur siekia net 4–5 mėnesius. Nustatyta atvejų, kai akredituota paslauga nepradedama teikti, nes nesuderinamas jos įkainis.

Taigi, paslaugos kaina ir apimtis priklauso nuo kiekvienos savivaldybės sprendimų, o ne nuo realių teikimo sąnaudų ir poreikio. Todėl viešajame sektoriuje didėjantis darbo užmokestis NVO teikiamų paslaugų finansavime atsispindi pavėluotai ar tik iš dalies.

„Jeigu valstybė nori kvalifikuotų darbuotojų, kokybiškų paslaugų ir jų tęstinumo, turi būti aišku, kiek kainuoja paslauga ir kaip jos kaina keičiasi augant atlyginimams bei kitiems kaštams“, – pabrėžia A. Adomavičienė.

Skėtinės organizacijos, vienijančios nevyriausybinio sektoriaus socialinių paslaugų tiekėjus visoje Lietuvoje kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydamos, kad su jomis būtų konsultuojamasi priimant sprendimus dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimo.

Taip pat siūloma, didinant socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestį, kartu kelti ir NVO teikiamų socialinių paslaugų finansavimą bei įkainius. Jie turėtų būti peržiūrimi nuo kalendorinių metų pradžios, atsižvelgiant į MMA, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio pokyčius ir naujus reikalavimus paslaugų teikėjams.

Sprendimai dėl darbo užmokesčio ir įkainių turėtų būti paremti duomenimis, todėl siūloma pradėti sistemingai rinkti ir skelbti duomenis apie NVO sektoriuje dirbančių socialinių paslaugų darbuotojų atlyginimus.

Skėtinių organizacijų kreipimosi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją tekstą galima rasti čia.