Ragina naikinti „atidirbinėjimo“ už socialinę paramą sistemą: tai moderni vergystė

Stop Skurdas > Naujienos > Kreipimaisi > Ragina naikinti „atidirbinėjimo“ už socialinę paramą sistemą: tai moderni vergystė
Autorius: NSMOT 2021-08-03 Komentarų: 0

Visuomenininkai ragina nepasiduoti spaudimui ir keisti „atidirbinėjimo“ už socialinę paramą sistemą. Anot jų, vadinamasis „atidirbimas už pašalpas“ užsuka žmones į skurdo ratą, o savivaldybės ir seniūnijos naudojasi pigia darbo jėga, neužtikrindamos socialinių garantijų. 

Šiandien rengiamas pasitarimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kurioje bus sprendžiama, kaip keisis visuomenei naudingų darbų atlikimo aprašas. Nors pokyčiams priešinasi savivaldybės, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) sako, kad šie pakeitimai – ilgai laukti.  

„Vadinamoji visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima nuolatinius darbus, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymą, ir turi darbo santykiams būdingų požymių. Vis dėlto, darbo užmokesčio žmonės negauna ir dažnai jaučiasi nepilnaverčiais visuomenės nariais. Atlikdami šiuos darbus, stažo jie nesukaupia ir sulaukę pensijos toliau skursta. Kitaip tariant, dirba darbą, tačiau nei atlyginimo, nei socialinių garantijų“, – sako NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė. 

Šiuo metu už piniginę valstybės paramą atidirbinėjantys žmonės yra siunčiami šluoti gatvių, kasti sniegą, tvarkyti viešąsias erdves ir atlikti kitus panašius darbus. Tai, pasak NSMOT vadovės, ne visada atitinka jų turimą kvalifikaciją.     

„Lietuvoje yra tam tikrą kvalifikaciją turinčių , bet iš darbo rinkos iškritusių ir į ją niekaip grįžti negalinčių vyresnio amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, siuvėjai, žemės ūkio darbuotojai, batsiuviai, laikrodininkai ir kt. Dabar egzistuojanti sistema niekaip neatsižvelgia į šių žmonių turimus įgūdžius ir visus siunčia dirbti tų pačių darbų.  Kai kurie žmonės gėdijasi prieš kaimynus ar artimuosius ir renkasi geriau skursti nei eiti šluoti gatves“, – sako A. Adomavičienė. 

Anot nevyriausybininkų, visuomenei naudingi darbai – kraštutinė priemonė. Ilgainiui visuomenei naudinga veikla turėtų būti pakeičiama atvejo vadyba, individualių poreikių vertinimu ir jų atliepimu kompleksiškomis, intensyviomis paslaugomis, kurios padėtų integruotis į darbo rinką.   

„Visuomenei naudingi darbai iš tikrųjų naudingi tik savivaldybėms ir seniūnijoms, kurios gauna pigios darbo jėgos. Jie galbūt galėtų būti laikinai taikomi, jei būtų apibrėžti laike ir vestų į konkretų pokytį, būtų sudarytos sąlygos įgyti įgūdžių arba gauti darbo. Tačiau toks pokytis savivaldybėms ar seniūnijoms finansiškai nenaudingas. Taip metų metus sukamas valstybės socialinės paramos ratas, iš kurio labai sunku išeiti“, – tvirtina A. Adomavičienė. 

Nepritarimą siūlomiems pokyčiams anksčiau yra išsakiusi Savivaldybių asociacija. 

2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad parodė, kad apie 20 proc. žmonių, kuriems priklauso valstybės parama, jos negauna. 

Visą kreipimosi tekstą rasite čia.

Pranešimas spaudai parengtas įgyvendinant projektą „Skurdas nėra pasirinkimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo agentūros. Projektą įgyvendina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, projekto partneriai – Lietuvos žmogaus teisių centras ir VšĮ „SOPA“.

 

 

Parašykite komentarą