Socialinės paramos įstatymo pakeitimai: paramą gaus daugiau žmonių, atsisakoma priverstinio „atidirbimo“ ir Veronikos nuostatos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai pagerins paramos prieinamumą bei leis atsisakyti „atidirbimo“ už paramą, tapusio būdu išnaudoti jos gavėjus. Tačiau Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) perspėja – jei socialinės paramos dydžiai nebus susieti su minimalių vartojimo poreikių lygiu, tūkstančiai žmonių ir toliau negalės patenkinti būtinųjų poreikių.
„Siūlomi įstatymo pakeitimai yra reikšmingas žingsnis į priekį – atsisakome „atidirbimo“ už piniginę paramą, kuris žemino ir stigmatizavo paramos gavėjus; sumažės biurokratinė našta ir parama taps prieinama didesniam skaičiui žmonių; palengvės sistemos veikimas; sprendžiama skurdo spąstų problema – įsidarbinus nenutrūks paramos mokėjimas. Visgi, rengiant įstatymo pakeitimus, socialinės paramos dydžiai iš esmės nebuvo peržiūrėti, neįtvirtintas paramos adekvatumą užtikrinantis mechanizmas. Tai reiškia, kad paramą gaus daugiau žmonių, tačiau jie ir toliau negalės patenkinti būtiniausių poreikių ir bus priversti rinktis tarp maisto ir vaistų,“ – teigia NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė.
Kad būtų užtikrinta apsauga nuo skurdo ir patenkinti žmonių minimalūs poreikiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi pajamų dydį, kuris reikalingas minimaliems žmogaus maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti. Šiais metais jis yra 450 eurų, kai vidutinė pašalpa nesiekia 150 eurų. Taigi, kad būtų patenkinti minimalūs skurdą patiriančių žmonių vartojimo poreikiai, būtina padidinti paramos adekvatumą.
Atsisakoma „atidirbimo“ už paramą
Vienas svarbiausių pakeitimų – tai priverstinės visuomenei naudingos veiklos atsisakymas. Vietoje to, socialinės pašalpos gavėjai bus skatinami dalyvauti užimtumo didinimo programose, jiems bus teikiama individualizuota kompleksinė pagalba.
„Realybėje ši veikla dažniausiai apsiribodavo nuolatinio pobūdžio aplinkos tvarkymo darbais ir tapo įteisintu būdu išnaudoti paramos gavėjus, nesuteikiant jokių socialinių garantijų ar realių galimybių įsidarbinti. Todėl šią tvarką būtina keisti. Papildomai siūlome stiprinti atvejo vadybą, užtikrinant, kad kiekvieno asmens situacija būtų vertinama individualiai ir siūlomos priemonės atitinkančios žmogaus gebėjimus ir galimybes, lavinami įgūdžiai, teikiama psichosocialinė ar skolų valdymo pagalba, vaikų ar artimųjų priežiūros sprendimai,“ – sako NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė.
Įstatymo pakeitimuose taip pat numatyta palankesnė papildomos socialinės pašalpos mokėjimo tvarka įsidarbinus – pilna išmoka būtų mokama šešis, o ne tris mėnesius – tai suteiktų didesnį finansinį saugumą pereinamuoju įsidarbinimo laikotarpiu ir paskatintų ilgalaikius bedarbius grįžti į darbo rinką.
„Susitikimuose su verslo atstovais tekdavo girdėti, kad žmonės atsisako dirbti, nes netektų paramos, o mokamas darbo užmokestis nebūtų pakankamas jų poreikiams patenkinti. Dabar ši problema sprendžiama suteikiant žmonėms daugiau saugumo,“ – teigia ekspertė.
Didės paramos prieinamumas
Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių – piniginės socialinės paramos prieinamumas. Skirtingais skaičiavimais, socialinės paramos nepaėmimas siekia nuo 20 iki 49 proc. gyventojų, kuriems ji priklausytų.
Įstatymo projekte numatoma atsisakyti dalies nepagrįstų ribojimų ir taip padidinti piniginės socialinės paramos prieinamumą. Paramą galės gauti visi, kurie dirba, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės. Tokiu būdu į darbo rinką galės grįžti žmonės po ilgalaikio nedarbo, auginantys vaikus ar besirūpinantys artimaisiais ir dėl to negalintys dirbti pilnos darbo dienos.
„Šiandien čia esu tik močiutės dėka. Suderinti darbą su vaikų priežiūra – tragedija. Trečius metus gyvenu be pajamų. Man reikėtų dviejų su puse metų dukrą palikti septintą ryte ir pasiimti septintą vakare. Vaikai skirtinguose darželiuose, pildant prašymą sistemoje net nėra prioriteto, kad abu vaikai patektų į tą patį darželį,“ – apie iššūkius suderinti darbą ir vaikų priežiūrą pasakoja Skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimų dalyvė.
Planuojama atsisakyti ir taip vadinamos Veronikos nuostatos – paramą galės gauti mamos, kurių vaikų tėvystė nenustatyta. Šiuo metu pakeitimuose numatyta, kad parama būtų mokama tik pirmuosius metus, vėliau, jei mama nesikreips į teismą dėl tėvystės nustatymo, ji netektų paramos. NSMOT tokiais atvejais siūlytų neterminuoti paramos mokėjimo vienišoms mamoms ir pasitelkti atvejo vadybą bei numatyti aktyvesnį valstybės institucijų vaidmenį – suteikti nemokamą teisinę pagalbą, nustatant tėvystę ar priteisiant išlaikymą.
Įstatymo pakeitimais didinamos turimo turto ir santaupų ribos – tai sudarytų palankesnes sąlygas paramą gauti gyvenantiems regionuose ir turintiems nekilnojamojo turto ar transporto priemonių.
„Pagaliau pripažįstama regionų realybė – būstas ar automobilis yra būtinybė, o ne prabanga, reiškianti, kad žmogui nereikalinga piniginė parama. Taip pat parama taps prieinama pakankamai gerai gyvenusiems, tačiau pajamų netekusiems žmonėms. Griežtas pajamų ir turto vertinimas ne tik ribojo prieigą prie paramos, bet ir sukūrė perteklinę biurokratinę naštą,“ – sako NSMOT vadovė.
Daugiau informacijos
Aistė Adomavičienė
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
Telefonas +370 668 76316
