Sausio 13 d. gynėjo atviras laiškas Lietuvos advokatų bendruomenei

Gerbiami advokatai, kodėl ginatės nuo mokesčių, kai laikas ginti Lietuvą?

Esu Ričardas. Gindamas Lietuvos nepriklausomybę atsisėdau į žmogaus su negalia vežimėlį.

1991 m. sausio 13 – osios naktį budėjau prie televizijos bokšto, saugojau operatorių, filmavusį tos nakties įvykius. Tą pačią Lietuvai lemtingą naktį mane sučiupo kagėbistai, kankino ir paliko numirti: buvau taip sudaužytas, kad ligoninėje manęs neatpažino mano tikra mama.

Nuo to laiko judu vežimėlyje, kasdien geriu nuskausminamuosius, tačiau jaučiuosi oriai ir didžiuojuosi savimi – šiandien Lietuva laisva. Lietuvos nepriklausomybė buvo stebuklas, kuris suteikė galimybių kurti, dirbti ir uždirbti. Tuo pasinaudojo ir jūsų, advokatų, bendruomenė.

Šiandien, rusijos grėsmės akivaizdoje, turime susitelkti ir vėl apginti Lietuvą. Tam reikia ne tik mūsų visų pasišventimo, bet ir pinigų gynybai.

Iki šiol jūs mokate mažesnius mokesčius daugelis mūsų, eilinių žmonių: mažiau nei gydytojas poliklinikoje, mažiau nei „Maximos“ kasoje ilgas valandas dirbanti kasininkė, mažiau nei minimalią algą gaunantis darbininkas.

Tai nėra teisingai.

rusijos grėsės akivaizdoje iš jūsų neprašoma paaukoti savo gyvybių ar sveikatos: jūsų prašoma tik prisidėti prie gynybos, mokant tokius pačius mokesčius, kokius moka visi kiti dirbantys Lietuvos gyventojai.

Būkite sąžiningi ir ginkitės ne nuo teisingų mokesčių, bet nuo tikrosios grėsmės jums ir jūsų šeimoms – kaimyno Rytuose. Jei kaimynės kariai savo purvinomis kojomis vėl įžengtų į mūsų žemę, patikėkite, skaudėtų labiau nei sąžiningų mokesčių mokėjimas. Mano kūnas tai prisimena kiekvieną dieną.

Ričardas Dubickas, apdovanotas Sausio tryliktosios atminimo medaliu

Nuotraukos autorė: Rasa Grigaitytė