Lietuvos visuomenės pasitikėjimas nevyriausybinėmis organizacijomis auga
Lapkričio mėnesį atliktos „Vilmorus“ apklausos rezultatai rodo aiškų signalą: nors nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo demokratinėje valstybėje yra svarbus, visuomenės žinojimas apie sektorių, dalyvavimas organizacijų veikloje yra nepakankamas.
Naujausias „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad šiemet Lietuvos gyventojų pasitikėjimas nevyriausybinėmis organizacijomis išlieka stabiliai augantis. Apklausos duomenimis per trečdalį (37 proc.) visų respondentų išreiškė pasitikėjimą nevyriausybinėmis organizacijomis. Lyginant su 2024 m., pasitikėjimas, nors ir nežymiai, išaugo (+3,9 procentiniai punktai). Apklausos rezultatai parodė, jog, lyginant su kitais sektoriais ir institucijomis, nevyriausybinis sektorius yra trečias pagal pasitikėjimą tarp tirtų institucijų, o pasitikėjimo-nepasitikėjimo balanso atžvilgiu – antras po policijos.
„Pandemijos ir karo pabėgėlių krizės patirtys parodė, kad nevyriausybinės organizacijos geba greitai ir efektyviai reaguoti į visuomenėje kylančius iššūkius. Šis sektorius buvo tarp pirmųjų, telkusių pagalbą ir operatyviai pritaikiusių savo veiklą taip, kad padėtų žmonėms ir institucijoms sudėtingomis aplinkybėmis. Tai buvo ne tik didžiosios mūsų tinklo narės tokios kaip Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ar Gelbėkit vaikus, bet it regioninės bei vietinės NVO. Aktyvus įsitraukimas ne tik prisidėjo prie savalaikės paramos teikimo, bet ir sustiprino NVO matomumą bei gerino jų reputaciją visuomenėje“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Vis tik pastaraisiais metais nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje ir visoje Europoje tapo įvairių grupių taikiniu.
„Priešiškos valstybės bando dengtis nevyriausybiniu sektoriumi, siekdamos įtvirtinti savo minkštąją galią, o populistai ir suinteresuotos grupės, kurioms viešojoje politikoje oponuoja NVO, mėgina šią problemą priskirti visam sektoriui ir taip jį diskredituoti bei poliarizuoti visuomenę. Pozityviai nuteikia tai, kad apklausos rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog tie, kurie žino NVO sektorių, juo pasitiki“, – sako Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė.
Tyrimas atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą NVO išreiškė jaunesni apklausos dalyviai, aukštąjį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys asmenys: šiose grupėse pasitikinčiųjų dalis siekė apie 45 proc., gerokai viršydama bendrą vidurkį. Vis dėlto, pusė respondentų neturėjo nuomonės apie NVO (vertino organizacijas nei gerai, nei blogai). Daugiausiai taip atsakė žemesnį (nebaigtą vidurinį) išsilavinimą turintys gyventojai – net 65 proc., vyresnio amžiaus (60 ir daugiau metų) asmenys – apie 57 proc.
„Demokratija nėra savaime veikiantis mechanizmas. Net ir matydami nuosekliai augantį pasitikėjimą NVO, turime suprasti, jog be valdžios rūpesčio šis sektorius negali visavertiškai atlikti savo vaidmens. Gyvename laikotarpiu, kai demokratijos erozija tampa globaliu iššūkiu, todėl valstybės pareiga – taip pat kryptingai stiprinti pilietinę visuomenę, kaip ji stiprina ekonomiką. Tik stipri partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis gali užtikrinti aktyvų piliečių dalyvavimą valstybės gyvenime ir sveiką demokratiją,“ – teigia Nacionalinio Švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė.
2024-2029 m. vykdomas projektas „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas” finansuojamas Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis siekia būtent šių tikslų – NVO matomumo ir pasitikėjimo didinimo Lietuvos visuomenėje bei valstybės institucijose.
Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2025 m. lapkričio mėn. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų (18 metų ir vyresni asmenys).
