Nors nepakankamo vaikų dienos centrų finansavimo problemą nevyriausybinės organizacijos iškėlė dar metų pradžioje, sprendimų priėmėjai neskuba ieškoti tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Finansavimą vaikų dienos centrams kitiems metams prašoma didinti iki 16,3 mln. eurų (šįmet skirta 9,5 mln. eurų). Tai leistų kompensuoti finansavimo ir paslaugos teikimo kaštų atotrūkį bei kitąmet planuojamą minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą.
Trūksta lėšų atlyginimams
Tyrimo duomenys rodo, kad net 8 iš 10 šalies vaikų dienos centrų trūksta finansavimo, pirmiausia – darbuotojų ir specialistų atlyginimams.
„Darbo užmokestis sudaro pagrindines ir didžiausias vaikų dienos centrų išlaidas. Jei didėja MMA, iškart auga ir vaikų dienos centrų išlaidos. Veikla liko ta pati, paslaugų nesumažėjo, jos nepasikeitė, tačiau dėl valstybės priimtų sprendimų išaugo išlaidos“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Per pastaruosius penkerius metus MMA išaugo beveik 80 proc., o infliacija siekė apie 36–37 proc. Tuo tarpu vaikų dienos centrų finansavimas per tą patį laikotarpį augo vos 20 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis socialinio darbuotojo, dirbančio NVO vaikų dienos centre pilnu etatu, darbo užmokestis į rankas 2025 m. buvo 988 eurai per mėnesį. Tačiau kai kuriuose vaikų dienos centruose socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo atlyginimas nesiekia nė 900 eurų į rankas.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, vaikų dienos centrai prašo 2027 m. finansavimą didinti ne mažiau kaip 72 proc., t. y. nuo 9,5 mln. eurų, kuris yra šįmet, iki 16,3 mln. eurų.
„Tai leistų kompensuoti per pastaruosius metus susidariusį finansavimo atotrūkį nuo realių paslaugos teikimo kaštų bei 2027 m. planuojamą MMA augimą“, – skaičiuoja A. Adomavičienė.
Šis finansavimas būtų skiriamas daugiau nei 510 vaikų dienos centrų, veikiančių 58 savivaldybėse, kuriuose paslaugas gauna daugiau nei 14 tūkst. vaikų.
Neranda finansavimo
„Jei paslauga finansuojama iš biudžeto ir darbo sąnaudos auga ne dėl organizacijos, o valstybės mastu priimtų sprendimų, turėtų veikti automatinis indeksavimo mechanizmas. Antraip turime tokią situaciją, kuri susidarė šiuo metu, kai finansavimo atsilikimas kaupiasi kelerius metus, o vėliau reikalauja reikšmingų vienkartinių sprendimų, kuriems nerandama lėšų”, – įsitikinusi NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.
Už valstybės biudžeto dalybas atsakinga Finansų ministerija informavo palaikanti nevyriausybininkų siekį užtikrinti tvarų ir pakankamą vaikų dienos centrų finansavimą, tačiau atmetė galimybę tai daryti pasitelkiant indeksavimą. Esą didesnis finansavimas turi būti siejamas su aiškiais tikslais ir siektinais rezultatais. Taip pat informavo, kad galimybės didinti biudžeto asignavimus yra ribotos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško galimybių skirti bent šiek tiek papildomų lėšų šiems metams, tačiau kol kas galutinio sprendimo nėra priimta. Net tokių lėšų ir suradus, tai tėra laikinas sprendimas, neužtikrinantis vaikų dienos centrų ilgalaikės veiklos stabilumo.
Paslaugų poreikis auga
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, nors vaikų dienos centruose socialinės paslaugos turėtų būti teikiamos vaikams iš įvairių šeimų, dėl lėšų stygiaus taikomi atrankos kriterijai ir prioritetas teikiamas tik sunkumų patiriantiems ar itin sudėtingose situacijose esantiems vaikams iš pažeidžiamų šeimų.
Didžioji dalis vaikų dienos centrų dirba su specialių poreikių turinčiais vaikais, jaučiamas didėjantis specializuotų paslaugų poreikis. Tačiau centrams nepakanka specialistų, nėra galimybių juos pritraukti ar pasiūlyti konkurencingą atlyginimą. Net 75 proc. vaikų dienos centrų neturi psichologo, kineziterapeuto, logopedo ar kito specialisto, tik 23 proc. turi vieną tokį specialistą, o daugiau nei vieną – pavieniai atvejai.
Regionuose itin aktuali ir transporto problema. Esant ribotam visuomeniniam susisiekimui, o vaikų dienos centrams stokojant lėšų, sudėtinga organizuoti transportą vaikams į užsiėmimus ar po jų – namo.
Vaikai serga – centrai pinigų negauna
Vaikų dienos centrai finansuojami ne tik iš valstybės, bet ir savivaldybių lėšų. Yra savivaldybių, kurios skiria didesnį finansavimą, tačiau didelė dalis – tik minimalų valstybės nustatytą finansavimo dydį.
Negana to susiduriama su kitais iššūkiais, pavyzdžiui neapmokamos nekontaktinės darbo valandos, dalis savivaldybių sumažina mokėjimus, jei vaikas nelanko centro dėl ligos ir pan.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra išaiškinusi, kad vaikų dienos socialinė priežiūra turi būti laikoma lygiaverte kitoms socialinės priežiūros paslaugoms, o jos kaina turi būti apskaičiuojama įvertinant visas paslaugos teikimo išlaidas. Taigi į paslaugos kainą turi būti įtraukiamos ne tik tiesioginės paslaugos teikimo, bet ir administracinio, ūkinio bei aptarnaujančio personalo darbo užmokesčio, kvalifikacijos kėlimo, paslaugai teikti reikalingų priemonių ir kitos sąnaudos“, – tvirtina Lietuvos vaikų dienos asociacijos pirmininkas Haris Urvinis.