Rugsėjo 29 d. LR Seimo rūmuose iškilmingos ceremonijos metu pagerbti labiausiai nusipelnę socialiniai darbuotojai, kuriems įteikti pasižymėjimo ženklai „Gerumo žvaigždė“ bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės padėkos (renginio transliacija). Tarp apdovanotųjų ir 14 Nacionaliniam skurdo mažinimo organizacijų tinklui priklausančių organizacijų socialinių darbuotojų.

Asta Šidlauskė, VšĮ „Savarankiško gyvenimo namai“ direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui apdovanota pasižymėjimo ženklu „Gerumo žvaigždė“ už daugiau kaip 25 metus trunkančią profesinę veiklą, lyderystę ir inovacijų diegimą socialinių paslaugų srityje, taip pat už terapinės sodininkystės, meno šiuolaikinių technologijų sprendimus gerinančius socialinių paslaugų kokybę, saugumą ir žmonių socialinę įtrauktį.

„Man socialinis darbas – tai pirmiausia atsakomybė, iššūkiai ir galimybė prisidėti prie teigiamų pokyčių. Tai įsipareigojimas puoselėti socialinio darbo vertybes ir džiaugsmas matyti, kaip bendromis profesinės bendruomenės pastangomis kuriama visuomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra priimamas, gerbiamas ir vertinamas“, – apie tai, kas motyvuoja socialiniame darbe sako A. Šidlauskė.

Asta – socialinio darbo profesionalė, turinti daugiau nei 25 metų darbo patirtį socialinėje srityje. Daugiau nei 20 metų ji dalyvauja Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos veikloje, o nuo 2023-iųjų yra Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos komisijos narė.

Pastaraisiais metais ji koordinuoja socialinių paslaugų teikimą žmonėms, patiriantiems atskirtį, turintiems negalią, susiduriantiems su savarankiškumo stoka ir kitais socialiniais sunkumais. Jos iniciatyva įgyvendintas projektas „Gyvas atminties sodas“, kuriame terapinė sodininkystė, menas ir garsinė aplinka pasitelkiami paslaugų gavėjų emocinei gerovei, pažintiniams gebėjimams ir socialiniam aktyvumui stiprinti. Asta taip pat imasi šiuolaikinių technologijų integravimo į socialinių paslaugų praktiką. Jos iniciatyva diegiama „Carelybot“ prevencinė sistema, padedanti anksčiau identifikuoti galimas rizikas, stebėti paslaugų gavėjų savijautos, elgesio ir saugumo pokyčius bei operatyviau reaguoti į galimas krizes.

Padėkomis apdovanoti šie tinklo organizacijose dirbantys socialiniai darbuotojai:

Daiva Lukošiūnienė, VšĮ Septynios akimirkos socialinė darbuotoja

„Man socialinis darbas – tai ryšio kūrimas su žmogumi, santykio grįsto pasitikėjimu užmezgimas ir galimybė padėti žmogui pamatyti savo stiprybes. Mane šiame darbe labiausiai motyvuoja matyti, kaip žmogus po truputį keičiasi, atranda savyje jėgų, pradeda labiau pasitikėti savimi ir patikėti, kad gali daugiau, nei pats manė“, – sako D. Lukošiūnienė.

Daugiau kaip šešerius dirba VšĮ „Septynios akimirkos“. Ji ne tik profesionaliai teikia socialines paslaugas, bet ir aktyviai prisideda prie organizacijos veiklos koordinavimo, paslaugų plėtros, naujų iniciatyvų įgyvendinimo bei komandos darbo stiprinimo.

Ypač reikšmingas Daivos indėlis – pagalbos prieinamumo didinimas socialiai pažeidžiamiems miesto ir rajono gyventojams. Ji padėjo organizuoti paslaugų teikimą taip, kad pagalba pasiektų platesnį žmonių ratą, ypač tuos, kurie dėl finansinių, socialinių ar emocinių sunkumų dažnai negali gauti reikalingos pagalbos laiku.

Daivai svarbu ne tik suteikti paslaugą, bet ir užtikrinti, kad žmogus būtų išgirstas, gerbiamas, suprastas ir įtrauktas į savo problemų sprendimą. Jos darbas stiprina žmonių savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir mažina socialinę atskirtį.

Diana Kietienė, VšĮ ,,Gėris rankose” direktorė, vyriausioji socialinė darbuotoja

„Mano darbo prasmė – žmogus. Mane motyvuoja galimybė padėti jam susigrąžinti orumą, tikėjimą savimi ir gyvenimo džiaugsmą. Kai matau žmogaus pokytį, suprantu, kad mano darbas turi prasmę“, – sako daugiau kaip 18 metų socialinių paslaugų srityje dirbanti Diana.

Vienas svarbiausių jos nuopelnų – gebėjimas pastebėti realius žmonių poreikius ir paversti juos konkrečiomis, ilgalaikę vertę kuriančiomis socialinėmis paslaugomis. Pastebėjusi, kad regione trūksta transporto paslaugų senyvo amžiaus žmonėms, asmenims su negalia ir kitiems pažeidžiamiems gyventojams, ji inicijavo ir parengė socialinio verslo projektą „Socialinio verslo kūrimas plečiant transporto paslaugas“. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti patikimą pavėžėjimo ir palydėjimo paslaugą žmonėms, susiduriantiems su judumo ir socialinės atskirties iššūkiais.

Ne mažiau reikšminga Dianos iniciatyva – sociokultūrinių paslaugų plėtra vyresnio amžiaus žmonėms. Ji siekia kurti socialinių paslaugų organizaciją ir infrastruktūrą ten, kur jų poreikis yra didelis. VšĮ „Gėris rankose“ šiandien teikia paslaugas ne tik Rokiškio, bet ir Utenos bei Anykščių rajonų gyventojams. Diana nuosekliai ieško naujų būdų, kaip socialines problemas spręsti tvariai, derindama profesionalų socialinį darbą, bendruomeniškumą ir socialinio verslo principus.

Simona Augutė, VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas” Senjoro organizacijos Šiaulių regiono vadovė

„Kai esi žmogiškas ir į kitą žmogų žvelgi su empatija, pasaulis aplink tampa geresnis.
Šiame darbe motyvuoja galimybė būti šalia žmogaus, išgirsti jį, suprasti jo situaciją ir pagal poreikius suteikti reikalingą pagalbą. Stengiuosi kiekvienoje dienoje pastebėti tai, kas gera, ir paskatinti žmogų tuo pasidžiaugti“, – sako Simona, jau 18 metų dirbanti socialinėje srityje.

Per trejus jos veiklos metus Šiaulių regione paslaugų teikimo geografija buvo išplėsta nuo dviejų iki šešių Šiaulių apskrities savivaldybių, įtraukiant Šiaulių miesto, Joniškio, Kelmės ir Akmenės rajonus. Per šį laikotarpį paslaugų gavėjų skaičius išaugo daugiau nei dvylika kartų – nuo trisdešimt keturių iki keturių šimtų dvidešimt penkių senjorų. Kartu su paslaugų plėtra buvo suburta bei sėkmingai valdoma regioninė šimto penkių specialistų komanda, kurią sudaro šimtas individualios priežiūros darbuotojų ir penki socialiniai darbuotojai bei koordinatoriai. Organizacinę plėtrą lydi patys aukščiausi darbuotojų ir paslaugų gavėjų įvertinimai.

Rūta Kanclerytė, VšĮ Paparčių šv.Juozapo šeimos namai direktorė

„Pagrindinis tikslas, atvykus vaikui į vaikų namus, buvo jį sušildyti, apsaugoti ir sugrąžinti pasitikėjimą suaugusiais. Tai ir buvo pagrindinė mano užduotis: leisti vaikui pajausti, kad kiekvienas iš jų yra reikalingas, svarbus ir ypatingas.
Man visada patiko A. Enšteino posakis: „Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas – galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas”. Tai darbe ir stengiuosi vaikams parodyti, kad yra kitas gyvenimas, kad jie gali svajoti, labai norėti ir tada tikrai viskas pavyks ir gyvenimas tikrai yra kupinas mažų kasdienių stebuklų.

Ne visada pavyksta įkvėpti vaikus, tam reikia daug laiko, bet labai dažnai būna, kad jie patiki, kad gali susikurti kitokį gyvenimą, ne tokį, kaip su tėvais, jie tuomet mokosi, įgyja profesiją ir ištrūksta iš skurdo rato, nekartoja tėvų gyvenimo. O patikėti juos aš galiu paskatinti, sukurdama mažus stebuklus: nustebinti ir įgyvendinti svajonę, surengti šventę, paskatinti, pastebėti pastangas, padovanoti emociją. Kas mane „veža“ šitame darbe? Kad iš vienos minties, žodžio, svajonės gali sukurti kažką apčiuopiamo ir parodyti vaikams, kad viskas yra įmanoma.

Mane motyvuoja tas jausmas, kai pajauti, kad vaikai šiltėja, kad keičiasi, kad nurimsta, kad pasikeičia net jų kalbos maniera, mimika, žvilgsnis. To verta laukti, vaikai visi pasikeičia, tik reikia kantrybės…O kantrybės aš turiu ir tikiu, kad kiekvienam galima padėti…“, – nuoširdžiai dalijasi jau 24 metus socialinėje srityje dirbanti Rūta.

Ji VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose nuėjo visą karjeros kelią: nuo socialinės darbuotojos iki vadovės. Per savo karjerą, reaguodama į kintančius bendruomenės poreikius, ji inicijavo ir plėtojo socialines paslaugas: įsteigti vaikų dienos centrai, krizių įveikimo pagalbos paslaugos, bendruomeniniai vaikų globos namai, pagalbos nepilnametėms motinoms bei palydimosios globos paslaugos. Prisidėjo prie perėjimo nuo institucinės prie šeimyninės vaikų globos modelio.

Simonas Johannes Schwarz, Carito Nuteistųjų konsultavimo centro vadovas

Daugiau kaip aštuonerius metus dirba su iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis, padėdamas jiems sėkmingai grįžti į visuomenę. Jo vadovaujamas Nuteistųjų konsultavimo centras teikia kompleksinę pagalbą nuteistiesiems ir jų artimiesiems, stiprina jų socialinę integraciją, mažina atskirtį ir skatina teigiamus gyvenimo pokyčius.

Simonas inicijavo ir prisidėjo prie naujų pagalbos priemonių kūrimo: organizavo nacionalinę konferenciją „Pagalba bausmės vykdymo sistemos paliestiems asmenims“, prisidėjo prie leidinio „MES, NUTEISTIEJI“ parengimo bei vaikams skirtos knygelės „Tomas ir mėlynosios letenėlės paslaptis“ išleidimo, yra straipsnių socialinėmis temomis autorius. Taip pat veda mokymus, paskaitas ir seminarus įvairioms auditorijoms, teikia individualias konsultacijas. Šios iniciatyvos didina visuomenės supratimą apie nuteistųjų ir jų šeimų situaciją bei padeda mažinti stigmą.

Simono veikla reikšmingai prisideda prie žmonių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, sėkmingos integracijos į visuomenę. Jis padeda žmonėms atkurti pasitikėjimą savimi, kurti savarankišką gyvenimą ir iš naujo atrasti savo vertę. Savo darbu, pagarba žmogui ir krikščioniškomis vertybėmis jis stiprina bendruomenę, skatina visuomenės atvirumą ir mažina socialinę atskirtį.

Lina Pazikaitė, VšĮ „SOTAS“ globos centro vadovė

„Man visa ko centre yra meilė vaikui. Tai man leidžia nepamesti krypties. Kai darbas tampa sudėtingas, kai pritrūksta jėgų ar atsakymai nėra lengvai randami, pakanka prisiminti, dėl ko visa tai darau. Ir tada prasmė vėl tampa labai aiški“, – sako L. Pazikaitė, daugiau kaip 20 metų savo profesinę veiklą skirianti vaikų, netekusių tėvų globos, gerovei ir šeimos aplinkos jiems paieškai.

Nuo 2004 m. ji dirba VšĮ SOTAS, atstovaujančioje Italijos asociacijai „AVSI fondas“ vykdant tarptautinio įvaikinimo veiklą Lietuvoje. Per šį laikotarpį Lina lydėjo 310 vaikų į įvaikinimo procesą užsienyje – vaikų, kuriems Lietuvoje neatsirado įtėvių ar globėjų šeima, tačiau kurie galėjo užaugti mylinčioje šeimoje užsienyje, o ne institucinėje globoje.

Nuo 2022 m. Lina Pazikaitė vadovauja SOTO globos centrui ir savo ilgametę profesinę patirtį sėkmingai taiko stiprindama Lietuvos globos sistemą. Ji užtikrina kokybiškų paslaugų teikimą be tėvų globos likusiems vaikams, globėjams, budintiems ir nuolatiniams globotojams, rūpinasi komandos veiklos kokybe bei procesų tobulinimu.

Lina Pazikaitė 2021 m. inicijavo ir įgyvendino unikalią iniciatyvą „Išvykti, kad sugrįžtum“, skirtą Italijos šeimų įvaikintiems Lietuvos vaikams ir jaunuoliams. Ši iniciatyva atsirado siekiant spręsti fragmentiškai nagrinėtą problemą – padėti įvaikintiems jaunuoliams išsaugoti ryšį su savo gimtąja šalimi, geriau suprasti savo kilmę, dvigubą tapatybę ir integruoti įvaikinimo patirtį į savo gyvenimo istoriją. Iniciatyvos metu sudaromos galimybės jaunuoliams atvykti į Lietuvą, susipažinti su savo kilmės šalimi, siekiama ilgalaikės vaikų ir jaunuolių emocinės gerovės bei stiprinti tapatybę. Nuo 2021 m. šios iniciatyvos dėka Lietuvoje apsilankė 16 įvaikintų jaunuolių.

Diana Žukauskienė, Senjorų dienos centras „Keturlapis Dobilas“ projektų vadovė, socialinio darbuotojo padėjėja

„Mano darbo prasmė – žmonės. Galim parašyti daugybę projektų, pasiekti rodiklius ir suskaičiuoti rezultatus, bet svarbiausia man visada buvo tai, ką iš tiesų pakeitėme žmogaus gyvenime. Jei mūsų darbas padėjo senjorui pasijusti mažiau vienišam, saugesniam, išgirstam ar tiesiog suteikė daugiau džiaugsmo jo dienai – vadinasi, visa tai buvo verta pastangų. Būtent tie žmonės ir jų istorijos mane motyvuoja eiti pirmyn“, – sako aštuonerius metus socialine darbuotoja dirbanti Diana.

Jos strateginė lyderystė pavertė organizaciją viena aktyviausiai socialines paslaugas senjorams teikiančių nevyriausybinių organizacijų Kauno mieste.

Diana reikšmingai prisidėjo prie efektyvios pagalbos sistemos kūrimo ir plėtros – šiuo metu pagalbos į namus paslaugos teikiamos apie 140 senjorų, o dienos centrą nuolat lanko 25 vyresnio amžiaus žmonės. Ji inicijavo paslaugų namuose ir dienos centre sinergiją, leidžiančią operatyviai pritaikyti pagalbą prie kintančių senjoro sveikatos ir emocinių poreikių. Taip pat inicijuotos naujos veiklos, orientuotos į senjorų skaitmeninių įgūdžių ugdymą, siekiant mažinti informacinį pažeidžiamumą ir atskirtį šiuolaikiniame pasaulyje. Sukurtas ir praktikoje pritaikytas aktyvaus senėjimo modelis, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ne formaliam užimtumui, o gilių socialinių ryšių atkūrimui ir emocinei gerovei.

Diana yra „Erasmus+“ tarptautinio projekto „SILVER“ vadovė Lietuvoje. Šio projekto rėmuose ji kartu su partneriais iš Prancūzijos kuria ir diegia inovatyvias metodikas, skirtas senjorų skaitmeniniam bei finansiniam raštingumui stiprinti, siekiant apsaugoti juos nuo finansinio sukčiavimo internete.

Laura Liachovič, VšĮ SOTAS globos koordinatorė, globėjų ir įtėvių rengimo specialistė

„Socialiniame darbe mane labiausiai motyvuoja sutiktų žmonių tikrumas: jie ateina su savo gyvenimais ir išdrįsta dalintis patirtimis, jausmais bei mintimis. Ir tuose susitikimuose slypi nepaprasta galimybė augti kartu ir pamažu pasijusti tvirtesniais – lyg tais medžiais, kurie – atrodo – didžiuojasi bei džiaugiasi ir savo šaknimis, ir šakomis, ir ryškiaspalviais lapais“, – dalijasi L. Liachovič.

Dvylikos metų darbo patirtį socialinėje srityje turinti Laura nuo 2021 m. dirba SOTO organizacijoje socialinės darbuotojos pareigose. Ji teikia pagalbą be tėvų globos likusiems vaikams, globėjams, įtėviams, budintiems ir nuolatiniams globotojams, rengia būsimus globėjus ir įtėvius bei aktyviai prisideda prie naujų globėjų bei įtėvių paieškos ir globos šeimoje idėjos sklaidos visuomenėje.

Vienas svarbiausių Lauros profesinių pasiekimų yra jos indėlis į naujų globėjų ir įtėvių rengimą bei motyvavimą. Per jos darbo metus kelios dešimtys vaikų atrado saugius ir mylinčius namus.

Ilona Vitkevičienė, VšĮ SOTAS globos koordinatorė

„Socialinis darbas man pirmiausia reiškia žmogų ir ryšį su juo. Man svarbu, kad žmogus, esantis šalia manęs, jaustųsi išgirstas ir pamatytas – ne tik kaip dar vienas žmogus aplinkoje, bet kai asmenybė, kurio jausmai, patirtys ir išgyvenimai yra svarbūs. Man tai yra kelias, kuriame galiu savo jautrumą, gebėjimą išklausyti ir norą padėti paversti prasmingu darbu dėl kito žmogaus“, – sako daugiau kaip 19 metų socialinių paslaugų srityje dirbanti Ilona.

Nuo 2023 m. ji prisijungė prie SOTO organizacijos, kur teikia pagalbą be tėvų globos likusiems vaikams, globėjams, įtėviams, budintiems ir nuolatiniams globotojams bei organizuoja pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sunkumų.

Pastebėjusi, kad socialinių paslaugų srityje labai trūksta pagalbos galimybių vaikams, susiduriantiems su elgesio ir emocijų sunkumais, Ilona ėmėsi iniciatyvos ieškoti naujų darbo metodų bei aktyviai gilino savo profesines kompetencijas šioje temoje. Sukauptas žinias ji pritaikė praktikoje inicijuodama ir vesdama patyrimines grupes šiems vaikams. Tokiu būdu buvo sukurta saugi ir palaikanti aplinka, kurioje vaikai gali mokytis atpažinti bei valdyti emocijas, stiprinti socialinius įgūdžius, patirti sėkmę ir pozityvų ryšį su bendraamžiais. Ši iniciatyva prisidėjo prie vaikų elgesio pokyčių kasdienėse situacijose, geresnės savijautos ir sėkmingesnės integracijos.

Gintarė Kubilinskė, VšĮ ,,Gėris rankose” socialinė darbuotoja

„Socialiniame darbe mene labiausiai motyvuoja bendravimas su žmonėmis, įsiklausymas į kiekvieno žmogaus individualią situaciją ir galimybė prisidėti prie jo problemų sprendimo. Taip pat motyvuoja nuolatinis mokymasis, asmeninis ir profesinis augimas, naujų patirčių įgijimas bei galimybė kiekvieną dieną išmokti kažko naujo. Man svarbu ne tik padėti žmogui konkrečioje situacijoje, bet ir pačiai nuolat tobulėti“, – sako Gintarė, dirbanti su vaikais, asmenimis su negalia ir senyvo amžiaus žmonėmis.

Gintarė įdiegė individualizuotą paslaugų planavimo praktiką, kuri padėjo tiksliau nustatyti paslaugų gavėjų poreikius ir parinkti veiksmingesnes pagalbos priemones. Siekdama mažinti paslaugų gavėjų socialinę atskirtį ir vienišumą, ji organizavo užimtumo, socialinių įgūdžių ugdymo ir bendruomenines veiklas, skatino aktyvesnį šeimos narių bei socialinių partnerių įsitraukimą.

Aušra Bajorūnaitė, Kaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos Caritas savanorė

„Savanorystės prasmė – dovanoti save kitam, daryti tai, ką sugebu, jaustis reikalingai, mylimai, augti tikėjime, žinant, kad vykdau Viešpaties darbus ten, kur Jis mane siunčia. Jaustis dėkingai už savo ir kitų gyvenimus“, – sako Aušra.

Nors jos veikla grindžiama savanoryste, jos ilgametis indėlis prilygsta profesionaliam ir atsakingam darbui socialinių paslaugų srityje. Jau 15 metų be pertraukų, kiekvieną trečiadienį, ji savanoriauja Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Caritas“ Senjorų klube „Iš širdies į širdį“.

Aušra savo pavyzdžiu rodo, kad ilgalaikė savanorystė gali tapti bendruomenės stiprybės pagrindu. Ji nuolat ieško būdų, kaip sukurti jaukią, saugią ir bendrystę stiprinančią aplinką senjorams. Prisideda prie užsiėmimų organizavimo, padeda naujiems dalyviams įsilieti į bendruomenę, skatina tarpusavio bendravimą ir savitarpio pagalbą. Jos iniciatyvos gimsta iš jautrumo žmogui ir gebėjimo pastebėti tuos, kuriems labiausiai reikia dėmesio.

Marius Nariūnas, VšĮ Romų visuomenės centras direktoriaus pavaduotojas, socialinis darbuotojas

„Matau, kam reikia padėti, ir padedu. Be ilgų kalbų“, – paprastai daugiau kaip 24 metus besitęsiančio socialinio darbo esmę nusako Marius.

Iš jų 22 metus Marius nuosekliai dirba su viena labiausiai socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių – Lietuvos romų bendruomene. Jam suteikta vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija. Per daugiau nei du dešimtmečius jis tapo vienu labiausiai patyrusių socialinių darbuotojų Lietuvoje, dirbančių su romų vaikais ir jų šeimomis. Siekia užtikrinti reguliarų vaikų mokyklos lankymą, jų įsitraukimą į neformalųjį ugdymą, vasaros stovyklas, edukacines veiklas ir socialinių įgūdžių ugdymą. Jo iniciatyva vaikai įtraukiami į veiklas, kurios plečia jų akiratį, ugdo pasitikėjimą savimi ir padeda kurti kitokią ateities perspektyvą. Marius organizuoja vaikų dienos centro „Laipteliai į viršų“ darbą.

Lilia Baltutienė, Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ vadovė

„Socialinio darbo esmė – ginti žmogaus teises, stiprinti jo savarankiškumą ir sudaryti sąlygas pačiam priimti sprendimus“, – sako daugiau kaip 20 metų savo profesinę veiklą žmonėms, turintiems psichikos ir intelekto negalią, bei jų artimiesiems skirianti L. Baltutienė.

L. Baltutienė jau 14 metų vadovauja Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai – nevyriausybinei organizacijai, vienijančiai ir atstovaujančiai žmonėms, turintiems psichikos ir intelekto negalią, bei jų artimiesiems.

2010 m. ji inicijavo ir įkūrė Mažeikių rajono Alzheimerio ligos klubą „Brėkšva“. Šios iniciatyvos dėka buvo sukurta papildoma pagalbos ir bendrystės erdvė Alzheimerio liga sergantiems asmenims bei jų artimiesiems, stiprinant jų informuotumą, tarpusavio palaikymą ir galimybes gauti reikalingą pagalbą bendruomenėje.

Jos profesinė veikla grindžiama žmogaus teisių užtikrinimo, lygių galimybių, socialinės įtraukties, pagarbos žmogui ir jo orumui principais. Jai suteikta vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija.

Taip pat ji yra Mažeikių rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos narė, kur savo profesine patirtimi prisideda prie bendruomenės sveikatos stiprinimo, socialinių problemų sprendimo ir žmonių, turinčių negalią, interesų atstovavimo. Ji dirba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklaveikos specialiste, kuruodama Klaipėdos regioną.

***

Nuoširdžiai sveikiname ir didžiuojamės, kad toks didelis savo veiklai atsidavusių žmonių būrys dirba mūsų tinklui priklausančiose organizacijose. Sėkmės ir palaikymo visuose Jūsų sumanymuose!