Vaikų dienos centrai prašo didinti finansavimą
1,5 tūkst. eurų per mėnesį – toks vidutinis vienam dienos centrui skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Nuo kitų metų Vyriausybė ketina daugiau nei 11 proc. didinti minimalų darbo užmokestį, tačiau vaikų dienos centrų finansavimas iš esmės nekinta nuo 2022-ųjų. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) ir šalies vaikų dienos centrai bei juos vienijančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir atsakingas ministerijas, prašydamos surasti papildomą milijoną ir padidinti vaikų socialinės priežiūros paslaugoms skiriamą finansavimą iki 10,3 mln. eurų. Taip pat prašoma numatyti tvaraus vaikų dienos centrų finansavimo mechanizmą kasmet peržiūrint ir indeksuojant skiriamas lėšas.
„Vaikų dienos centrų finansavimas iš valstybės biudžeto esmingai nedidėja pastaruosius trejus metus. Per tą patį laiką kainos išaugo trečdaliu, minimalioji mėnesinė alga – beveik penktadaliu. Visa tai reikšmingai padidino vaikų dienos centrų sąnaudas: nuo darbo užmokesčio, patalpų išlaikymo iki transporto ir maitinimo išlaidų. Deja, esminio finansavimo pokyčio kitų metų biudžete taip pat nėra numatyta, nors Vyriausybė programoje yra įsipareigojusi jį didinti. Tuo tarpu tolesnis išlaidų augimas yra užprogramuotas – kitais metais minimali alga didės daugiau nei 11 proc. Atsižvelgdami į šį augimą, prašome tokia pat dalimi – bent iki 10,3 mln. eurų – didinti ir valstybės biudžeto dalį, skiriamą vaikų dienos centrų veiklai.“ – sako NSMOT vadovė Aistė Adomavičienė.
2025 m. bendras valstybės finansavimas vaikų dienos centrų veiklai siekia vos 9,3 mln. Eur. Šios lėšos paskirstytos 518 vaikų dienos centrų, teikiančių akredituotas socialinės priežiūros paslaugas 58 savivaldybėse.
2600–2800 eurų – tiek vidutiniškai per mėnesį skiriama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto kartu sudėjus vienam dienos centrui, kurį lanko apie 20 vaikų
„Vidutiniškai vienam dienos centrui, kurį lanko apie 20 vaikų, iš valstybės ir savivaldybės biudžeto kartu sudėjus per mėnesį skiriama 2600–2800 eurų. Šių lėšų turi pakakti viskam – vaikų maitinimui, priemonių įsigijimui, patalpų išlaikymui, komunalinėms paslaugoms, visų darbuotojų atlyginimams ir administracinėms išlaidoms. Jų turi pakakti ir tuo atveju, jei vaikų dienos centre paslaugas gauna vaikai, turintys specialiųjų poreikių ar negalią. Tokia situacija reiškia, kad daugelis dienos centrų balansuoja ties išgyvenimo riba.“ – skaičiuoja Haris Urvinis, Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos pirmininkas.
Būtinas tvarus finansavimas
Pasak nevyriausybinių organizacijų, prašomas finansavimo didinimas yra tik gaisro gesinimas. Norint užtikrinti stabilią ir ilgalaikę vaikų dienos centrų veiklą, atskirtyje esančių vaikų gerovę, mažinti vaikų skurdą, būtina numatyti tvaraus finansavimo modelį, kasmet indeksuojant socialinės priežiūros paslaugoms skiriamas lėšas.
„Ankstyvoji socialinė pagalba, kurią teikia vaikų dienos centrai, yra investicija į atskirtyje esančių vaikų, o kartu ir valstybės socialinį atsparumą bei ekonominę ateitį. Tam būtinas tvarus finansavimas.“ – teigia A. Adomavičienė.
Nevienodos sąlygos
Nuo šių metų pradžios, didėjant biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientams, augo ir socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Šis padidinimas palietė apie 2 500 savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių paslaugų darbuotojų. Tačiau nevyriausybiniai vaikų dienos centrai dėl savo ribotų finansinių galimybių tokio padidinimo savo darbuotojams pasiūlyti negalėjo.
„Mus neramina, kad Vyriausybės sprendimai didinti finansavimą taikomi tik valstybiniams vaikų dienos centrams, o nevyriausybiniai – sudarantys didžiąją dalį visos sistemos – lieka sudėtingoje situacijoje.“ – dalijasi Aušra Baltrūnienė, nedidelio vaikų dienos centro, veikiančio kaimiškoje vietovėje, Anykščių rajone, VšĮ Šeimos idėjų centras vadovė.
Vyriausybės sprendimai didinti finansavimą taikomi tik valstybiniams vaikų dienos centrams, o nevyriausybiniai – sudarantys didžiąją dalį visos sistemos – lieka sudėtingoje situacijoje.
Ilgalaikio skurdo prevencija
Šiuo metu kas penktas vaikas Lietuvoje patiria skurdo riziką. Ypač sudėtinga nepilnose šeimose, tik su vienu iš tėvų ar globėjų augančių vaikų situacija – jų skurdo rizika siekia daugiau nei 31 proc. Turimais duomenimis, socialinis mobilumas Lietuvoje vienas žemiausių Europos Sąjungoje – net 66,1 proc. Lietuvos gyventojų išlieka toje pačioje socialinėje klasėje kaip ir jų tėvai ar net nukrenta žemiau.
„Tai reiškia, kad vaikai, augantys skurde, dažniausiai neišsivaduoja iš jo net suaugę. Tuo tarpu kokybiškas neformalusis ugdymas ir socialinės paslaugos gali kompensuoti socialinės nelygybės poveikį mokymosi rezultatams, ypač kaimo vietovėse. Vaikų dienos centrai reikšmingai prisideda mažinant vaikų socialinę atskirtį, stiprina jų gebėjimus bei gali padėti išvengti ilgalaikio skurdo.“ – tvirtina Elena Urbonienė, NVO vaikams konfederacijos vadovė.
„Kasdien matome, kokią reikšmę vaikų gerovei turi vaikų dienos centrai. Tai ne tik akredituotos socialinės paslaugos. Tai vietos bendruomenės, kur vaikams suteikiama šiluma, stabilumas, maitinimas, pagalba moksluose, socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymas, o šeimoms – parama, padedanti išlaikyti tvirtus santykius ir saugią aplinką vaikams. Ypač svarbų vaidmenį vaikų dienos centrai atlieka regionuose, kur kitos paslaugos vaikams beveik neprieinamos ir dažnai vaikų dienos centras tampa vieninteliu realiu prevencijos ir pagalbos židiniu.“ – sako Loreta Mickūnaitė, VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ direktorė.
NSMOT ir NVO vaikams konfederacijos raštą, išsiųstą LR Vyriausybei galite rasti čia.
Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos raštą, išsiųstą LR Seimo nariams, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms galite rasti čia.
