Šiandien Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) pristatė leidinį „Sunkumai, kuriuos kasdien patiria pažeidžiami žmonės“. Leidinys apibendrina 2025 m. vykusių skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimų įžvalgas. Jame taip pat pateikiamos rekomendacijos socialinei politikai.
„Abu su vyru esame dirbantys. Nesame tie, kurie pagalbos kreipiasi nuolat. Paprastai vasario mėnesį vyras išvykdavo dirbti, tačiau šįkart negalėjo to padaryti, taigi likome tik su mano atlyginimu. Vasario 14 d. kreipėmės pagalbos, tačiau pirmieji pinigai, tikiuosi, kad mus pasieks šiandien. Tai labai ilgas laikotarpis, kai pagalbos reikia čia ir dabar (…). Mano atlyginimo pakanka mokesčiams, nuomai, vaikų būreliams apmokėti. Niekam kitam nelieka (…). Dviems dukroms turėjau paaiškinti, kad jos nebegalės eiti į būrelius, nes negaliu išleisti. Mano du sūnūs paaugliai dalijasi vienais sportiniais bateliais. Mažiausia dukra išaugo batus, ir du mėnesius šią šaltą žiemą į darželį ėjo su sportiniais bateliais, nes neturiu už ką nupirkti batų, o pardavėjai negaliu pasakyti, jog pinigus turėsiu balandžio 10-tą“, – leidinio pristatyme patirtimi dalijosi penkių vaikų mama Ernesta (vardas pakeistas, saugant asmens privatumą).
Sudėtinga socialinės paramos sistema yra viena iš temų, kurios paliečiamos naujausiame leidinyje apie skurdo patirtis. Nors formaliai pagalba egzistuoja, dalis žmonių apie ją tiesiog nežino arba susiduria su painiomis procedūromis. Tai reiškia, kad teisė į pagalbą ne visada virsta realia galimybe ja pasinaudoti.
Viena didžiausių problemų – nepakankamos pajamos ir socialinės išmokos. Pažeidžiamiems žmonėms jos yra pagrindinis ar net vienintelis pragyvenimo šaltinis, tačiau jų nepakanka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Tai tiesiogiai veikia ir maisto kokybę bei pasirinkimus.
Dideli iššūkiai kyla ir darbo rinkoje. Nors daugelis skurdą patiriančių žmonių nori dirbti, jų galimybes riboja gyvenamoji vieta, sveikatos problemos, negalia, amžius ar šeiminiai įsipareigojimai. Taip pat dažnai minimas diskriminacijos aspektas. Be to, užimtumo paslaugos neretai vertinamos kaip pernelyg formalios – trūksta individualaus požiūrio, realaus tarpininkavimo ir pagalbos ieškant darbo.
„Gyvendamas trečiame aukšte be lifto, su ramentais kasdien turėdavau lipti žemyn ir vėl aukštyn. Net paprasčiausi apsirūpinimo reikalai tapdavo sudėtingi ir varginantys. Galiausiai be pagalbos susiradau kitą gyvenamąją vietą, tačiau ir čia saugumo jausmas trapus – viskas, rodos, laikosi ant plauko“, – patirtimi dalijosi negalią turintis Audrius (vardas pakeistas, saugant asmens privatumą).
Būsto tema yra viena opiausių ir leidinyje nagrinėjama skirtingais aspektais. Dėl aukštų rinkos kainų ir riboto socialinio būsto prieinamumo, jis daugeliui pažeidžiamų žmonių išlieka sunkiai pasiekiamas. Ilgos laukimo eilės, sudėtingos sąlygos ir prasta dalies socialinių būstų kokybė apsunkina situaciją.
Šiuo metu studijuojanti Milda (vardas pakeistas, saugant asmens privatumą), pristatymo metu dalijosi apie iš pažeidžiamos aplinkos kilusiems jaunuoliams tenkančius iššūkius. Pasak jos, finansiniai sunkumai daro tiesioginę įtaką jaunuolių ateities pasirinkimams, tarkime studijų kryptį nulemia stipendijos dydis ar būsimos pajamos.
„Dažnai jauni žmonės renkasi ne tai, ko nori, o tai, kas finansiškai apsimoka. Jei turi pats save išlaikyti, renkiesi ne svajonę, o išgyvenimą“, – sakė ji.
Apibendrinant susitikimų rezultatus, NSMOT pateikia rekomendacijas socialinės politikos sprendimams. Tarp jų – būtinybė didinti socialinių išmokų adekvatumą, supaprastinti paramos sistemą, gerinti informacijos prieinamumą, individualizuoti užimtumo paslaugas, didinti socialinio būsto prieinamumą ir užtikrinti pagarbų, empatišką bendravimą institucijose. Taip pat pabrėžiama, kad skurdą patiriantys žmonės turi būti aktyviau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus.
„Reikia drąsos kalbėti apie skurdą ir laužyti stigmas, todėl tokios iniciatyvos yra itin svarbios – jos padeda ne tik išgirsti, bet ir kartu ieškoti realių sprendimų. Labai dažnai, būdami savo socialiniame burbule, negalime įvertinti, kaip žmonės gyvena regionuose, gaudami minimalias pajamas, turėdami negalią ar sveikatos problemų. Skurdas – tai ne tik pajamų trūkumas, bet ir ribotos galimybės rinktis bei gyventi oriai. Todėl taip svarbu girdėti žmonių patirtis ir atliepti jų poreikius“, – leidinio pristatymo renginyje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Pasak NSMOT vadovės Aistės Adomavičienės, būtent tiesioginis dialogas su skurdą patiriančiais žmonėmis leidžia pamatyti tikrąjį problemų mastą ir pobūdį.
„Skaičiai lieka skaičiais, kol už jų nematome žmogaus, jo istorijos ir išgyvenimų. Skurdą patiriančių žmonių balsas yra esminė grandis siekiant kurti teisingesnę visuomenę ir efektyvesnius sprendimus. Tik įtraukdami šiuos žmones galime suprasti, kaip sprendimai veikia praktikoje ir kur sistema stringa“, – teigia ji.
Be šiuo metu jau vykstančių susitikimų, NSMOT siūlo įsteigti tarpinstitucinę tarybą prie Vyriausybės, kurioje daugumą sudarytų žmonės, turintys skurdo patirties. Taryba būtų nuolatinė platforma dialogui tarp piliečių, institucijų ir NVO, svarstytų klausimus, teiktų siūlymus bei rekomendacijas Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl užimtumo, sveikatos priežiūros, socialinės paramos, būsto prieinamumo, socialinių paslaugų kokybės, vaikų gerovės ir kitų gyvybiškai svarbių sričių.
Skurdą patiriančiųjų ir sprendimų priėmėjų susitikimai Lietuvoje pradėti organizuoti 2018 m. Nuo to laiko NSMOT surengė daugiau nei 20 susitikimų, kuriuose dalyvavo virš 500 skurdo patirtį turinčių žmonių. Susitikimuose dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, NSMOT, NVO ir savivaldybių atstovai bei socialinę atskirtį patiriantys žmonės.
Šiais metais planuojama surengti penkis regioninius ir vieną nacionalinį susitikimą. Šiuose susitikimuose nagrinėjamos skirtingos temos, o jų metu išsakytos įžvalgos virsta leidiniu. Juos galima rasti www.smtinklas.lt svetainėje.
Analogiški susitikimai vyksta daugelyje ES šalių, o kartą metuose atstovai iš visos Europos susitinka europiniame susitikime. Jį organizuoja Europos skurdo mažinimo tinklas (EAPN – European Anti-Poverty Network), kurio nariu yra NSMOT.