Ar Vyriausybė suras papildomą milijoną vaikų dienos centrams?
Nepaisant Vyriausybės įsipareigojimų didinti vaikų dienos centrų (VDC) finansavimą, jis kitų metų valstybės biudžete lieka įšaldytas. Nepaisant augančių išlaidų ir nemažėjančių skurdo bei socialinės atskirties rodiklių, valstybės skiriamas finansavimas vaikų dienos centrams iš esmės nekinta nuo pat 2022-ųjų. Atsižvelgdami į sudėtingą VDC finansinę situaciją ir kitąmet planuojamą minimalios algos augimą, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) ir NVO vaikams konfederacija ragina LR Seimą bei Vyriausybę 2026 metų biudžete lėšas vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugoms padidinti bent 11 proc.
„VDC finansavimas iš valstybės biudžeto esmingai nedidėja pastaruosius trejus metus. Per tą patį laiką kainos išaugo trečdaliu, minimalioji mėnesinė alga – beveik penktadaliu. Visa tai reikšmingai padidino VDC sąnaudas: nuo darbo užmokesčio, patalpų išlaikymo iki transporto ir maitinimo išlaidų. Deja, esminio finansavimo pokyčio kitų metų biudžete taip pat nėra numatyta, nors Vyriausybė programoje aiškiai įsipareigojo jį didinti. Tuo tarpu išlaidų augimas yra užprogramuotas – kitais metais minimali alga didės daugiau nei 11 proc. Atsižvelgdami į šį augimą, prašome tokia pat dalimi – iki 10,3 mln. eurų – didinti ir valstybės biudžeto dalį, skiriamą vaikų dienos centrų veiklai.“ – sako NSMOT vadovė Aistė Adomavičienė.
Nepakanka lėšų darbuotojų atlyginimams
VDC neturi kitų finansavimo šaltinių, kurie leistų padengti darbo užmokesčio išlaidas. Savivaldybių skiriamos lėšos dažnai padengia tik bazines išlaidas – šildymą, komunalinius mokesčius, ugdymo priemones vaikams, o paramos iš privačių asmenų surenkama nepakankamai. Todėl galimybės užtikrinti paslaugų kokybę ar darbuotojų atlygio augimą išlieka labai ribotos.
NVO vaikams konfederacija, vienijanti 75 organizacijas, atkreipia dėmesį, jog dalies VDC finansinė situacija tokia prasta, kad jie nėra tikri, kiek ilgai dar galės tęsti veiklą. Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis vaikų dienos centruose dirbančių socialinių darbuotojų ir pedagogų gauna minimalų atlyginimą ir yra įdarbinti vos puse ar ketvirčiui etato. Likusį poreikį VDC stengiasi padengti pritraukdami savanorius.
„Dėl menko finansavimo vaikų dienos centrams vis sunkiau išlaikyti kvalifikuotus specialistus, didelė darbuotojų kaita, dažnai susiduriama su perdegimu, nukenčia ir paslaugų kokybė. Jei VDC finansavimas nebus adekvačiai didinamas, vaikų socialinės apsaugos sistema silpnės.“ – tvirtina NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.
Nevienodos sąlygos
Nuo šių metų pradžios, didėjant biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientams, augo ir socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Šis padidinimas palietė apie 2 500 savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių paslaugų darbuotojų. Tačiau nevyriausybiniai VDC dėl savo ribotų finansinių galimybių tokio padidinimo savo darbuotojams pasiūlyti negalėjo.
„NVO vaikų dienos centrai ne visada gali konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis dėl patalpų išlaikymo, darbo užmokesčio. Ne visais atvejais savivaldybės skiria patalpas nevyriausybinėms organizacijoms šiai veiklai vykdyti. Dažnai tai priklauso nuo to, kokia politinė jėga vyrauja.“ – patirtimi dalijasi šįmet Gerumo žvaigžde už daugiau nei 25 metų indėlį plėtojant socialines paslaugas Pagėgių savivaldybėje, įskaitant vaikų dienos centrų kūrimą, apdovanota VšĮ „Sudoku“ socialinė darbuotoja ir vadovė Nijolė Kovaliova.
Pagėgių savivaldybėje yra 8 VDC, iš jų 7 – nevyriausybiniai. Pasak N. Kovaliovos, didesnėje dalyje stambesnių gyvenviečių yra VDC. Tačiau šie centrai susiduria su kita problema – juose teikiamos socialinės paslaugos vaikams iš atokesnių vietovių, juos po užsiėmimų vakarais reikia parvežti namo, o tam vėlgi reikalingos papildomos lėšos.
VDC – ilgalaikio skurdo prevencija
Šiuo metu kas penktas vaikas Lietuvoje patiria skurdo riziką. Ypač sudėtinga nepilnose šeimose, tik su vienu iš tėvų ar globėjų augančių vaikų situacija – jų skurdo rizika siekia daugiau nei 31 proc. Turimais duomenimis, socialinis mobilumas Lietuvoje vienas žemiausių Europos Sąjungoje – net 66,1 proc. Lietuvos gyventojų išlieka toje pačioje socialinėje klasėje kaip ir jų tėvai ar net nukrenta žemiau.
„Tai reiškia, kad vaikai, augantys skurde, dažniausiai neišsivaduoja iš jo net suaugę. Tuo tarpu kokybiškas neformalusis ugdymas ir socialinės paslaugos gali kompensuoti socialinės nelygybės poveikį mokymosi rezultatams, ypač kaimo vietovėse. VDC reikšmingai prisideda mažinant vaikų socialinę atskirtį, stiprina jų gebėjimus bei gali padėti išvengti ilgalaikio skurdo. Ankstyvoji socialinė pagalba, kurią teikia VDC, yra investicija į atskirtyje esančių vaikų, o kartu ir valstybės socialinį atsparumą bei ekonominę ateitį. Tam būtinas tvarus finansavimas.“ – įsitikinusi NSMOT, vienijančio 68 skurdo ir socialinės atskirties srityje dirbančias NVO visoje Lietuvoje, vadovė.
E. Urbonienės teigimu, šiuo metu socialinių paslaugų poreikis vaikams nėra patenkinamas. Norint spręsti šią problemą būtina ne tik ieškoti adekvataus finansavimo galimybių, bet ir formuoti bendrą VDC plėtros strategiją.
Vaikų dienos centrai yra viena svarbiausių priemonių ugdant vaikų socialinius gebėjimus, didinant jų psichologinį atsparumą, mažinant vaikų ir šeimų socialinę atskirtį. Jie užtikrina saugią aplinką ir teikia kasdienę pagalbą vaikams ir šeimoms. Šiuose centruose vaikai gali gauti maitinimą, mokytis, paruošti namų darbus, užsiimti kita veikla.
2025 m. bendras valstybės finansavimas VDC veiklai siekia vos 9,3 mln. Eur. Šios lėšos paskirstytos 518 vaikų dienos centrų, teikiančių akredituotas socialinės priežiūros paslaugas 58 savivaldybėse.
NSMOT ir NVO vaikams konfederacijos raštą, išsiųstą LR Seimo komitetams, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms galite rasti čia.
